2018 06 21 – 07 11
Gallerija „555“ kartu su galerija „Pramantha Arte“ (Italija) kviečia į italų menininkų dueto Luigi Magli ir Francomà parodos „Dvasinis gyvūnas. Totemas ir tabu“ (kuratorė Maria Rosaria Gallo) atidarymą birželio 21 d. 18 val.
Paroda Lietuvos visuomenei pristato dviejų svarbiausių Pietų Italijos šiuolaikinio meno scenos menininkų kelius. Būdami stilistiškai skirtingi, tačiau siejami brolystės ryšių, Luigi Magli ir Francomà šiuolaikinį meninį nuotykį praturtino eksperimentine dvasia. Nors galiausiai jie ėmė kurti skirtingais išraiškos būdais, tačiau abiejų ištakos slypi abstrakčiajame ekspresionizme ir primityvizme. 8 dešimtmečio pabaigoje – 9 dešimtmečio pradžioje jie buvo tarp pagrindinių grupės „Postpietiniai“ (it. I Post-meridionali) narių, avangardizmą papildžiusių originaliu kalabrietišku indėliu. Šiandien jie pakrypo į du stilistinius kraštutinumus.
Francomà sau tinkamiausią išraiškos būdą rado tapyboje. Jo figūratyvinėje tapyboje susilieja instinktai, protas ir vaizduotė; suvokimas, abstrakcija ir pasakojimas. Tai toks tapybos tipas, kurį, pasak Gilles Deleuze‘o, galima apibrėžti kaip figūrinį, kuriame menininkas per istorijas, alegorijas, rebusus atranda, užkoduota ir dešifruoja estetinę kalbą, išryškindamas savo ekspresyvumą ir simbolinę galią. Luigli Magli meną išgyvena kaip gryną empirinę praktiką; paslaptingą procesą, kuriame siekia perimti, ištirti ir atkurti kūrybingumo dinamiką. Čia tapybinė erdvė eina prieš neformalumą ir perima inspiruojančios topografijos jausmą. Šioje vietoje jis susijungia su originaliais poetinės energijos šaltiniais, iš kurių išplaukia erdvinė tekstūra, aglomeracija, materija ir archajiškos piktogramos. Čia pats menas tampa simboliu.
Visgi akivaizdžioje dviejų menininkų formalioje opozicijoje atsiranda sąryšio taškų: atavistinio jautrumo atgimimas; jausmo estetika, kuri tvinkčioja pirmapradžiu instinktu ir pasakoja slaptus sielos reikalus. Kaip sakė André Bretonas, primityvizmo estetikoje „akis egzistuoja laukinėje būsenoje“ – čia suspenduojamas formalumus, paveikiama pasąmonė, o žmogaus atsiskleidžia kaip dvasinis gyvūnas.
„Dvasinis gyvūnas. Totemas ir tabu“ yra paroda, kuri pasakoja apie meną, ištrinantį ribas tarp žmogaus ir jo pasaulio. Paroda panaikina aiškumą, kuris kontrastuoja su jautraus subjekto realybės reprezentacija ir organizacija. Ji parodo tiesą, slypinčią jautrumo, materijos, spalvos, gesto, ženklo, vizijų, geismų, sapnų, pasaulio paslaptingume. Menininkai tai daro kurdami dviem kryptimis.
Luigi Magli kūriniai tampa totemu. Tai iš dalies simbolinė giluminių procesų forma, kurioje vibruojanti materijos jėga susitinka su menininko haliucinacijų kvapu ir tuo pačiu su protėvių erdvių fragmentais bei natūralaus žmogaus-gyvūno archetipais. Francomà tapyba atskleidžia tabu. Iš kūrybinio proceso, kuris žaidžia su racionalumo ir iracionalumo ribomis, iš teptuko potėpių kombinacijos, kuri atlieka sąveiką tarp sąmonės ir pasąmonės, sukuriama tapybinė istorija, atskleidžianti neišsemiamą realybės esenciją.
5-ajame dešimtmetyje parašytame straipsnyje Barnettas Newmanas palaikė idėją, kad „pirmasis žmogus buvo menininkas“, tuo norėdamas pasakyti, kad menas atsako į pirmapradžius dvasinius poreikius. Atrodo, kad Luigi Magli ir Francomà kūryba teigia, kad menininkas yra demonas, kuris atsakydamas į kūrybinės manijos impulsą atranda pirmykštį žmogų – dvasinį gyvūną.
Maria Rosaria Gallo